Medgidas

Sergamumas kasos vėžių pastoviai auga, ypač per paskutinius 4-5 metus. JAV kasos vėžys užima pagal onkologinį mirštamumą, kasmet miršta 25000 žmonių. Dabartinių metų JAV ir Vakarų Europoje užregistruota 88000 naujų ligos atvejų. Sergamumas kasos vėžiu pasaulyje siekia 8,7 - 9,3 atveju iš 100000 gyventoju. 1989 metais sergamumas KV Lietuvoje buvo 8.9 atveju iš 100000, o 1997 metais 11,2 atvejai, 1998 metais buvo nustatytas 211 vyrų ir 173 moterų kasos vėžio atvejai; visa tai sudaro 38,4 arba apitikriai 12,8 iš 1000000 gyventojų (pagal kita šaltinį buvo nustatyta 394 KV atvejai). Kasos vėžys užima 11 vietą tarp onkologinių ligų, užregistruotų 1998m. Lietuvoje. Pirmoji ir antroji ligos stadijos nustatomos tik dešimtadaliui pacientų. Vos 3% ligonių po diagnozės nustatymo išgyvena 5 metus. Dauguma miršta pirmaisiais, antraisiais metais. 88,8% diagnozės nustatymo atvejų jau buvo III -IV stadijos. Nors palyginti su kitomis ligomis, kasos piktybiniai navikai 1998 metais vyrams sudarė 3,4%, o moterims - tik 2,5%, tačiau vyrams iš 221 atvejų net 118 (55,9%), o moterims iš 173atveju net 71 (41,0%) buvo išaiškinta tik IV stadijoje. Dėl to daug pacientų mirė jau per vienerius metus po diagnozės nustatymo: 1998 metais 178 vyrai iš 202 ir 124 moterys iš 148. Per pastaruosius 20 metų sergamumas kasos vėžiu Lietuvoje plėtėsi - per metus po 2% vyrams ir 1.6% moterims.Labiau nepalanki situacija buvo vyrams, nes susirgimų daugėjo tarp 35-49 metų vyrų.Tiek vyrams,tiek moterims nuo 50 iki 64 metų stebima tendencija susirgimų skaičiui nedidėti.Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms (65-74 metų) galima prognozuoti dar didesnį sergančiųjų skaičių.
Nors pastebėta kad vyrai serga KV dažniau už moterys, lytis neturi įtakos šiam susirgimui. Senai žinoma, kad sergamumas kasos vėžių tarp rūkančių pasitaiko 2 kartus dažniau. Turint omenyje, kad rūkymas pasitaiko dažniau tarp vyrų, tai ir turi įtakos į ligos paplitimą jų tarpe, o sergamumas tarp nerūkančių vyrų ir moterų yra vienodas.
Rizikos faktoriams priskiriami taip pat aplinkos poveikis, profesinė veikla, alkoholis. Šių faktorių įtaka taip pat patvirtina ligos sergamumo skirtumą tarp vyrų ir moterų.
Rūkimas padidina ligos riziką 2 kartus, todėl jis užima pirmą tarp rizikos faktorių. Rūkimas didina lipidų koncentraciją kraujyje, tai sukelia kasos latakų hiperplazija.
Didėlį sergamumą ekonomiškai išsivysčiose šalyse sieja su maitinimosi ypatumais. Yra duomenų, kad naviko dažnumas auga vartojant daug riebalų ir mėsos. Jų poveikio mechanizmą aiškina žarnyno hormono - pankreatino gamybos stimuliavimu, kuris sukelia kasos ląstelių hiperplazija.
Kasos latakų hiperplazija randa ir pas sergančius cukrinių diabetų. Manoma, kad sergančiu CD rizika susirgti KV išauga 2 kartus. Egzistuoja duomenys, kad abu susirgimai turi vienodus pridisponuojančius veiksnius: maitinimasis ir metabolizmas. I tipo CD turi genetinę predispozicija, tą patį galima įtarti ir KV atvejų.
Chroniškas pankreatitas 50-60% būna kartų su KV. Bet pankreatitas dažnai atsiranda kaip antrinis susirgimas dėl kasos lataku vėžinės obstrukcijos, tokių būdu klausimas dėl priežastinės priklausomybės dar neišspręstas.
Rasta tiesioginė koreliacija tarp cholesterolio akmenų tulžies pūslėje ir kasos galvutės vėžio. Be to pažymėta, kad po cholecistektomijos kasos navikai atsiranda dažniau, ypač moterų tarpe.
KV rizika išauga ligoniams su įgimtomis pankreatito formomis.

Patologinė anatomija ir histologija:

Kasos piktybiniai augliai 50-70% lokalizuojasi kasos galvutės srityje, 10-30% kasos kūne ir rečiausiai uodegoje. 5-25% būna totalinis organo pažeidimas. KV dažniausiai išsivysto iš kasos latakų epitelio, rečiau iš acinuso audinio epitelio ir dar rečiau iš Langerhanso salelių. Iš išvedamųjų latakų epitelio atsiranda adenokarcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, gleivingas navikas; iš liaukinio epitelio ir Langerhanso salelių atsiranda adenokarcinoma, rečiau solidinis ir aplastinis vėžys.
Neretai kasos augliai turi išsivysčiusia jungiamojo audinio stromą, kas lydima skirozinio auglio išsivystymo varianto.
Makroskopiškai navikai neturi ryškių ribų, pjūvyje gelsvai balto atspalvio. Dydžiai varijuoja nuo 5 iki 8 cm., bet metastazės tokiu augliu atvejais siekia iki 70 -90%. Pirma metastazių grupė lokalizuojasi prie kasos galvutės, antra kepenų vartų srityje, kepenyse, visceralinėje ir parietalinėje pilvaplėvėse. Tolimosios metastazės sutinkamos inkstuose, plaučiuose ir kauluose. Metastazavimas vyksta dažniau hematogeninių kelių per vena portae ir kitas kraujagysles. Metastazes atsiranda anksti ir dažnai daugelyje vietų. Kūno ir uodegos navikai metastazuoja dažniau, negu galvutes. Su dideliais augliais dažnai būna cistos. Cistos taip pat gali atsirasti dėl kraujavimo iš auglio.

Klasifikacija:

T - pirminis navikas
T0 - pirminis navikas nenustatomas
T1 - navikas neperauga kasos
T1a - navikas iki 2cm dydžio
T1b - didesnis už 2cm navikas
T2 - navikas išsiplėsta už kasos ribų (į 12-piršte žarną, tulžies lataką, aplinkinius audinius)
T3 - navikas išsiplėsta į skrandį, blužnį, riestinę žarną, artimiausius stambius kraujagysles
N - regioniniai limfmazgiai
NX - nėra pakankamai duomenų regioninių limfmazgių įvertinimui
N0 - regioniniai limfmazgiai be metastazių
N1 - yra metastazes regioniniuose limfmazgiuose
M - tolimos metastazes
MX - nėra pakankamai duomenų
M0 - tolimų metastazių nėra
M1 - tolimos metastazes yra

I stadija T1 N0 M0

II stadija T2 N0 M0

III stadija T1 - T3 N1 M0

IV stadija T1 - T3 N0 ar N1 M1

Klinika:

KV simptomai atsiranda trijų fenomenų pasėkoje, apspręstų didėjančiu augliu: obturacijos, kompresijos ir bendros intoksikacijos.: - Obturacija. Navikas gali obturoti: bendrą tulžies lataką (Kurvuazje simptomas), kasos lataką, spausti 12-piršte žarną, ir blužnies veną. Dėl BTL obturacijos išsivysto gelta (ankstyvoj stadijoj subicterus), tulžies pūslės padidėjimas (tulžies pūslė neskausminga), padidėja kepenys ir atsiranda odos niežėjimas. Dėl tulžinės hipertenzijos atsiranda kepenų funkcijos sutrikimai, širdies - kraujagyslių ir nervų sistemos, medžiagų apykaitos, sukelia bradikardiją, galvos skausmą, apatiją ir irzlumą.; - Kompresija. Dėl nervinių kamienų ir saulės rezginio suspaudimo arba peraugimo atsiranda skausminiai reiškiniai.; - Bendra intoksikacija. Atsiranda sulesimas, anoreksija ir bendras silpnumas. Tai paaiškinama ne tik paties naviko poveikių, bet ir virškinimo žarnyne sutrikimų.

Kasos kūno ir uodegos vėžys dažnai nuveda iki CD. Kartais cukrinio diabeto simptomatika atsiranda anksčiau už kitus simptomus.Pats dažniausias ligos tėkmės variantas - sunkus progresuojantis "lėtinis pankreatitas ",tuo labiau kad vėžys dažnai vystosi ilgai tekančio uždegiminio proceso fone.

Klinikiniai pasireiškimai:

Klinikiniai KV pasireiškimai gali būti labai įvairus. Jie priklauso nuo vežinio mazgo lokalizacijos, jo didžio, naviko santykio su šalia gulinčiais organais, nuo pirminio jo išsivystymo vietos (kasos latakų epitelis, acinozinė kasos dalis, Langerhanso salelės) ir nuo ligos trukmės.
Klinikiniai KV pasireiškimai priklauso taip pat nuo jo rūšies (adenokarcinoma, cistadenokarcinoma arba kt): vienais atvejais ligos eiga lėta kitais greitai progresuojanti.

KV charakteringi sekantys simptomai:: 1. Viršutinės pilvo srities skausmai; 2. Greitas suliesėjimas išsivystymas sukeliantis vėžinę kachekciją; 3. Dispepsiniai reiškiniais (anoreksija, pykinimas, vėmimas, raugulys); 4. Mechaninė gelta; 5. Kepenų padidėjimas ir Kurvuazje simptomas; 6. Čiuopiasi kasos navikas; 7. Ascito išsivystymas; 8. Daugybinė trombozė; 9. Kraujavimas iš skrandžio arba 12 - piršties žarnos navikui peraugant jų sienelė; 10. Gliukozurijos atsiradimas; 11. Funkciniai kasos sutrikimai; 12. Rentgenologiniai požymiai

Ankstyvieji KV simptomai nespecifiški - epigastralinės srities skausmai, suliesėjimas, maudžiantys nugaros skausmai. Migruojančio pobūdžio tromboflebitai gali būti pirmas ligos pasireiškimas (apie 10% pacientų).

Simptomų atsiradimas priklauso nuo naviko lokalizacijos kasoje. Dažniausiai KV atsiranda kasos galvutėje. 75% pacientų su tokia lokalizacija būna gelta ir suliesėjimas.: - Mechaninė gelta atsiranda be skausmo priepuolio, nors 25% su naviko lokalizacija kasos galvutėje atsiranda juosiantis skausmai ir neaiškus diskomfortas epigastriume.; - Kasa guli retroperitoniškai, todėl jos naviko aptikimas objektyviai tiriant sunkus ir įmanomas tik esant didžiulei auglio masei (palpuojamas darinis epigastrinėje srityje) arba esant metastazėms.; - Esant palpuojamam navikui 20% pacientų yra neoperabilūs.; - Jeigu navikas didėja ir palpuojant nustatoma padidinta ir neskausminga tulžies pūslė (Kurvuazje simptomas) reikia įtarti tulžies latakų navikinė obstrukciją. Tulžies pūslė palpuojama mažiau negu 50% pacientų.

Kasos kūno ir uodegos sutinkamas rečiau ir pasireiškia vėlesnėse stadijose, nes tokios lokalizacijos augliai sukelia mechaninę geltą tik 10%

Diagnostika:: Geltą turintiems ligoniams gali kilti vėžio įtarimas jeigu:; 1. gelta turi nuolatinį ir pamažu didėjantį pobūdį, ankščiau arba kartu prasidėjo skausmai ir svorio kritimas;; 2. tulžies pūslė padidėjęs neskausminga;; 3. geltą nelydė aštraus skausmo priepuolis, nėra pilvaplėvės dirginimo simptomo, atsiradusio prieš geltos; atsiradimo;; 4. mechaninė gelta atsirado pagyvenusiam žmogui.
Jeigu geltos nėra, vėžio įtarimas gali kilti jeigu:; 1. tam tikro laiko bėgyje yra nuolatinis arba periodinis skausmas viršutinėje pilvo srityje, lydamas suliesimu ir kartu nėra patologijos skrandyje;; 2. sergančiam diabetu ligoniui atsirado stabilus skausmo pojūtis epigastriume ir suliesimas.

Objektyvus tyrimas:

Kasa. Palpuojant, kartais apčiuopiamas kasos padidėjimas dėl naviko.
Kepenys. Jeigu yra gelta kepenys tolygiai padidėjusios, 2-4cm žemiau šonkaulio lanko (dėl BTL obturacijos persipildo intrahepatiniai tulžies latakai). Kepenys elastingos, kraštas apvalus, šiek tiek skausmingas, jeigu nėra metastazių - lygus.
Tulžies pūslė. Dėl BTL obturacijos navikais tulžies pūslė padidėja, būna elastinga, neskausminga (Kurvuazje simptomas).
Blužnis.Kartais dėl blužnies venos suspaudimo arba trombozės gali atsirasti splenomegalija. Dėl to gali būti kraujavimas iš varikozinių stemplės venų. Dažniausiai kraujavimas būna kasos kūno arba uodegos vėžio atveju.
Limfiniai mazgai. Limfinių mazgų palpacija neinformatyvi, todėl kad pilvo ertmės limfmazgiai neapčiuopiami, o periferiniuose limfmazgiuose KV metastazes būna itin retai.

Ultragarsas ir kompiuterinė tomograma yra pagrindiniai KV diagnostikos metodai. 70% ligoniams sonogramose KV matomas kaip įvairaus tankio darinis (hipo, hiper arba heteroechogeninis ).20% ligoniams navikas pasireiškia kaip lokalus kasos padidėjimas. Tik su dinaminio ultragarso pagalbą šiuo atveju 3-6 savaičių bėgyje pasiseka išaiškinti vėžinio mazgo formavimą. Labai sunki difuzinės vėžio formos diagnostika, šių atvejų kartais padeda kompiuterinė tomograma ir biopsija. Bet paprastai kompiuterinė tomograma ir ultragarsas turi vienodą diagnostinę vertę.
Pagal Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos duomenys (1998m.), 88.8% ligoniu turėjo KV jau III-IV stadijoje, pirma KV stadija buvo diagnozuota per visus1998 metus tik vienam ligoniui (ištirti buvo 36 ligoniai). 77.7% ligonių skundėsi gelta; skausmu epigastrio ar dešinio pošonkaulio srityje - 66.6%, pykinimu ir vėmimu - 25%, svorio kritimu - 19.4%. Bendras silpnumas pasireiškė 13.8% ligonių, karščiavimas - 11.1%, darinys čiuopėsi 5.5% ligonių. Echoskopija buvo efektyvi 77% atvejų; mažiausias darinys, teisingai įvertintas kaip kasos vėžys, buvo 1.3cm dydžio. Kompiuterinės tomografijos tikslumas buvo 93%, o mažiausias darinys, teisingai įvertintas kaip kasos vėžys, buvo 1.2cm dydžio. Retrogradinė cholangiopankreatografija padėjo teisingai nustatyti diagnozę 61.5% atvejų. Gana didelį naviką galima aptikti ir su paprastos rentgenografijos pagalba.
Su aukštu tikslumu ir praktiškai be komplikacijų padeda nustatyti diagnozę transkutaninė aspiracinė naviko biopsija. Kiti tyrimo metodai - endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija, transkutaninė transhepatinė cholangiografija - naudojami rečiau.

Laboratoriniai tyrimai:

80% ligoniams kraujyje padidintas šarminės fosfatazės aktyvumas ( dėl bendro tulžies latako kompresijos).Dažnai būna padidintas laktatdehidrogenazės, serumo glutamatoksaloacetato transaminazės ir kitų fermentų kiekis.25% ligoniams būna aukštas serumo amilazės titras. Nustatytas ryšys tarp vėžinio markerio CA19-9 ir kasos karcinomos ( testo jautrumas lygus 80%, specifiškumas - 90% ).
KV diagnostikoje perspektyviniais skaitosi serologiniai metodai - onkofetalinio pankreatinio antigeno ir a-fetoproteino nustatymas.

Diferencinė diagnostika:

Dėl topografinės kasos padėties, nespecifinės simptomatikos (skausmas, suliesėjimas, dispepsiniai reiškiniai ir kt.), specifinių tyrimo metodų nebūvimo KV diagnostika yra labai sunki. Nustatant KV diagnozė tenka diferencijuoti su: skrandžio, kepenų, tulžies pūslės, tulžies lataku, storosios žarnos, kairiojo inksto ir kutu organu, kurie gali duot metastazes į kepenų vartų limfmazgius ir parenchimą, vėžiu; lėtiniu pankreatitu, kepenų ciroze, Botkino liga. Esant ryškiai geltai, tenka diferencijuoti su obtiuracine gelta, sukelta akmens užkimšimo. Šiais atvejais didelę reikšmę turi ligonio išklausinėjimas, kurio metų išaiškinama, kad ligonis turėjo skausmo priepuolius, susijusius su tulžies akmenlige. Labai svarbu taip pat ištirti tulžies pūsle. Kurvuazje simptomas budingas kasos galvutės vėžiui negu tulžies akmenligei. Duodenimiame turinyje sergant kasos galvutės vėžiu pankreatinių fermentu kiekis sumažėjęs arba jų visai nėra, o sergant tulžies akmenlige jų koncentracija padidėjusi. ERCP ir PTC turi didele svarba nustatant akmenligę.

Papillae Fateri vėžys:

Sergant Vaterio spenelio vėžių charakteringa intermituojanti gelta, skirtingai nuo KGV, kurio metų ji būna pastovi ir progresuojanti. Dažnai lydimas antriniu cholangitu (budinga Šarko trida). Sergant Vaterio spenelio vėžių dažniau randa kraujo priemaišą duodeniniame turinyje. Jis dažniau būna be skausmo ir vėliau metastazuoja į kitus organus.

Tulžies latakų vėžys:

Tulžies latakų vėžys sunkiai diferencijuojamas su KGV. Svarbia diagnostinę reikšmę turi ERCP, PTC ir kiti rentgenologiniai tyrimai. Neaiškiais atvejais diagnozė nustatoma po laparotomijos.

Botkino liga (Hepatitas):

Didelę reikšmę turi epidemiologinė anamnezė, klinikinių ir laboratorinių tyrimų duomenys, funkciniai kepenų ir kasos tyrimai.
Botkino ligos metu gelta paprastai turi kitą spalvą (rubinicterus, KV atveju būna melasicterus). Funkciniai kepenų mėginiai (timolo, transaminazės mėginiai ir kt.) Botkino ligos metu dažniausiai būna pažengti, tuo metu kaip KV atveju jie paprastai būna normali. Bendras cholesterino kiekis KV metu dažniausiai būna padidėjęs, o Botkino ligos metu - normalus arba sumažėjęs. KV atveju hemoglobino ir eritrocitų kiekis kraujyje dažnai būna sumažėjęs, Botkino ligos metu to nebūna. KV metu būna leukocitozė ir padidėja ENG, Botkino ligos atveju būna leukopenija ir sumažėjęs ENG.

Induracinis pankreatitas:

Ypač sunku kasos galvutės vėžys diferencijuojamas nuo sklerozuojančio lėtinio pankreatito, kada paskutinį lydi mechaninė gelta. Tokiais atvejais reikia daryti kasos skenavimą, o jeigu reikia - biopsiją ir pankreatografiją. Ypač sunku nustatyti kasos galvutės vėžio diagnozę jeigu nėra geltos. Šituo atvejų navikas auga 12 - pirštės žarnos link, perauga jos sienelę ir pasireiškia ne tik bendrais reiškiniais, būdingais vėžiui, bet ir lokalia simptomatika ir imituoti opaligę, prievarčio nepraeinamumą, lydimas kraujavimų iš skrandžio arba žarnų ir aštrų skausmų viršutinėje pilvo dalyje. Diagnozei paaiškinti didelę reikšmę turi anamnezė, klinikinė ligos eiga, rentgenologinis tyrimas, kasos skenavimas ir funkcinio kasos tyrimo metodai.

Gydymas::

Pankreatoduodenalinė rezekcija (Wipple operacija) standartinis KGV chirurginio gydimo metodas esant operabiliems navikams.

Operabilumas nustato po laporatomijos pagal tam tikrus kriterijus:: - nėra metastazių į kepenys; - navikas neperaugo kepenų vartų, vartinės venos už kasos, viršutinės pasaito arterijos ir kitus pilvo organus

Histologinį malignizacijos patvirtinimą galima gauti su punkcinės operacinės biopsijos pagalbą, atliekamą prieš ar po operacijos.

Wipple operacija. Pašalinama: Kasos galvutė, 12 - pirštė žarna, distalinė bendrojo tulžies latako dalis, tulžies pūslė ir distalinė skrandžio sritis.: - Virškinamojo trakto praeinamumas atstatomas sudarant gastrojejuno anastomozę, choledochojejuno anastomozę ir pankreatojejuno anastomozę; - Operacinis letališkumas gana aukštas ir sudaro 15%; - Komplikacijų atsiradimo dažnis taip pat gana aukštas, ypač dažnai atsiranda kraujavimai, absceso formavimasis ir pankreatojejuno anastomozės nelaikymas.; - Kairė hemipankreatektomija su splenektomija ir limfoadenektomija atliekama esant navikui vidurineje kasos kūno ir uodegos srityje

Pankreatektomija.: - Turi 2 potencialius pranašumus: galimybe pašalinti multifokalinį naviką (40% pacientų su KV), nėra pankreatojejuno anastomozės nelaikymo.; - Po pankreatektomijos atsiranda sunki CD forma, kas pablogina pacientų gyvenimą po operacijos; - Išgyvenamumas ne didesnis negu Wipple operacijos

Paleativinės operacijos.esant KV atliekamos dažniau negu radikalios, todėl kad dauguma diagnozuotu naviku jau neoperabilus.: - Paliativinės operacijos nukreiptos tulžies nutekėjimo kliūčiai pašalinti, tam daromos dekompresivinės anastomozės tarp gastrointestinalinio trakto, tulžies pūslės arba BTL; - 20% pacientų reikalinga pakartotina operacija, nukreipta praeinamumui tarp 12 -pirstės žarnos ir skrandžio atstatyti, jeigu jos neatlikti anksčiau. Todėl daugelyje klinikų choledochojejuno anastomozė papildoma gastrojejuno anastomoze.; -Kartais mechaninei geltai pašalinti ir vidinio tulžies drenavimo užtikrinimui naudoja transkutaninį transhepatinį biliarinį drenavimą, kas padeda išvengti traumatinės operacijos

Chemoterapija KV gydime naudojama labai plačiai. Kompleksinės preparatų, turinčių 5 -ftoruracilą, panaudojimo schemos sukelia laikiną naviko didžio sumažėjimą, bet neprailgina išgyvenamumo.

Chemoterapinio gydimo schemos:: 1. Ftoruracil - 600mg /kv.m 1 kartą per savaitę i/v kas 1 , 2 , 5 , 6 ir 10 sav.; Doksorubicin ( Adviramicin ) - 33mg/kv.m 1k./savaitę i/v kas 1 , 5 ir 9 savaite Mitomicin - 10mg/kv.m 1k./sav. i/v kas 1 ir 9 savaite; 2. Ftoruracil - 600mg /kv.m 1 kartą per parą i/v kas 1 , 8 , 29 ir 36 para Mitomicin - 10mg/kv.m i/v pirma para Streptozocin - 1g/kv.m i/v kas 1 , 8 , 29 ir 36 para Kursas kartojamas po 56 parų; 3. Streptozocin - 500mg/kv.m i/v kas 1 , 2 , 3 , 4 , 5 para Doksorubicin - 50mg/kv.m 1k./parą kas 1 ir 22 para

Kursas kartojamas po 42 parų.

Kombinuotas KV gydimas (intraoperacinė spindulinė terapija ir radioaktyvių šaltinių implantacija į žarna) panaudodavo pirminio židinio slopinimui ir metestazių išsivystymui išvengti. Pirmieji rezultatai teikia vilčių - neoperabiliais atvejais vidutinis išgyvenamumas 13 mėn.
Spindulinė terapija sumažina naviko didį 60 - 70% ligonių, galimas jos kaip paliativinio metodo panaudojimas.
Kiekvienais metais vykstančioje Britanijos gastroenterologų draugijos konferencijoje buvo pateikti 2 kliniško KV gydimui naudojamos vakcinos tyrimo etapo rezultatai. Nauja sukurta Aphton korporacijos antigastrininė vakcina skatina ligonio organizme antikūnų gamybą ir slopina naviko augimą. Naujas preparatas prailgina ligonių išgyvenamumą iki 6.7 mėn.

Prognozė:

Prognozė labai nepalanki.: - 5 metų išgyvenamumas sudaro 5%, išgydimo atvejai labai reti, daugelis pacientų išgyvena ne daugiau vienerių metu po operacijos; - Vidutinis išgyvenamumas su neoperibilių KV yra 6 mėn; - Netgi pacientams su operabilių KV gydimu operacijos išgyvenamumas labai mažas. Tik 10% po kasos rezekcijos gyvena daugiau negu 5 metai.

Literatūra:: 1. "Teoriniai ir praktiniai piktybinių navikų konservatyvios terapijos aspektai" Palanga 1999 (mokslo darbai); 2. "MedInfo" 1999 Nr.8; 3. "Medicina" tomas 36 Nr.?8 2000; 4. "Sveikatos apsauga" Nr.4 1988; 5. "Aktualūs chirurgijos klausimai" (chirurgų plenumo pranešimų tezės), Šiauliai 1989