|
Darbo tikslas:Įvertinti klinikinių rodiklių prognostinę vertę ligoniams sirgusiems sunkaus laipsnio ūminiu inkstų funkcijos nepakankamumu (ŪIFN) ir gydytiems hemodializėmis. Metodika: Retrospektyviai išanalizuotos 57 ligos istorijos 1999-2001 m. hemodializėmis gydytų ligonių su ŪIFN ligos istorijos. Ligoniai suskirstyti į grupes pagal oligurijos ir šoko pasireiškimą, hospitalinį mirštamumą.Rezultatai: %
Ligonių amžiaus vidurkis - 46,2±15,1 metai. Pagrindiniai ŪIFN etiologiniai veiksniai: išeminis, nefrotoksinis poveikis, mioglobinurija ir hemoglobinurija. Kiekvienam ligoniui atlikta vidutiniškai po 5 hemodializes per 8 paras. Oligurija buvo 63%, šokas - 28%, dirbtinė plaučių ventiliacija taikyta - 54% ligonių. Hospitalinis mirštamumas - 51%. Gydymo hemodializėmis pradžioje nei vienas iš analizuotų rodiklių nebuvo svarbus gydymo išeitims. Kvėpavimo nepakankamumas, gydytas dirbtine plaučių ventiliacija (tikimybių santykis 22,9; p<0,001) ir šokas (28,9; p<0,001) buvo patikimi nepalankios gydymo išeities rodikliai.
Išvados:Patikimai prognozuoti ŪIFN išeitis, pradedant gydymą hemodializėmis negalima. Gydymo hemodializėmis laikotarpiu pasireškiantys kraujotakos ir kvėpavimo funkcijų sutrikimai nulemia nepalankias gydymo išeitis.
|
