2017 03 23 Diagnozė – Lietuvoje, ligonis – už kelių tūkstančių kilometrų

Picture2-387x238-0233adcf90dc84afb7d42e771b27a02a.png
Technologijų perversmas

Norint kuo tiksliau diagnozuoti ligas sukeliančias patologijas, tiriami žmogaus organizmo audinių ir skysčių mikropreparatai. Tik pastarajame dešimtmetyje sukurti mikropreparatų skaneriai, leidžiantys skaitmenizuoti spalvotus didelės raiškos mikroskopinius vaizdus ir atveriantys naujas galimybes mokslui ir inovacijoms patologijos srityje. Skaitmeninė patologija – šiuolaikinės medicinos sritis, leidžianti kuo tiksliau – ne tik kokybiškai, bet ir kiekybiškai – įvertinti mikropreparatus bei užtikrinti nuotolines specialistų konsultacijas.

„Patologų darbinė medžiaga – mikropreparatai – turi labai daug informacijos. Didžiausias technologinis iššūkis – kaip šią informaciją perskaityti kuo tiksliau. Skaitmeninė patologija reiškia didžiulį patologijos diagnostikos perversmą: dešimtmečius buvo dirbama prie mikroskopo, buvo naudojami mėginiai, gaminami preparatai, diagnozės buvo nustatomos žiūrint pro mikroskopą“, – aiškina VPC vadovas.

Pasak prof. dr. A. Laurinavičiaus, skaitmeninės patologijos priemonės ir nuotolinio darbo galimybės leidžia sutaupyti laiko, žaibiškai dalintis informacija. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti bendri amerikiečių Pitsburgo universiteto ir Kinijos specialistų projektai. Kinijoje gaminami ir skenuojami preparatai, kurie tiriami Amerikoje. Šio projekto pagalba Kinijoje yra sprendžiama kompetentingų patologų trūkumo problema.

Leidžia specializuotis

Skaitmeninės patologijos galimybės skatina patologus specializuotis vienoje ar kitoje medicinos srityje.

„Mes, praktiškai, tiriame mėginius iš visų medicinos sričių. Tai gali būti nervų sistema, akys, vidaus organai ar kaulų čiulpai. Tačiau visos medicinos sritys tobulėja ir specializuojasi, todėl ir mums kyla vis didesnis poreikis specializuotis. Tokią specializaciją dažniausiai riboja nedideli tyrimų srautai – tokiu atveju arba patologui neužtenka darbinės patirties, arba trūksta patologų specializuotiems tyrimams atlikti. Nuotolinis darbas atveria naujas perspektyvas efektyviau panaudoti patologus ir jų kompetencijas“, – pasakoja prof. dr. A. Laurinavičius.

VPC vadovo teigimu, Švedijoje baigiamas įgyvendinti nacionalinis skaitmeninės patologijos projektas. Skaitmenizavus šalies patologijos laboratorijas, patologų kompetencijos bus paskirstytos efektyviau. Pavyzdžiui, Švedijos šiaurėje trūkstant specializuotų patologų, sudėtingus patologijos tyrimus galima atlikti nuotoliniu būdu. Toks projektas labai praverstų ir Lietuvai. Juk pacientai dažnai važiuoja su savo preparatais į kitą miestą arba patologijos skyrių preparatai siunčiami antrai nuomonei ir konsultacijai – tai užtrunka, reikalauja papildomų išlaidų, kyla rizika preparatų saugumui.

Padeda suskaičiuoti patologines ląsteles

„Individualizuotai vėžio terapijai reikia vis tiksliau nustatyti biologinius žymenys audiniuose. Mūsų vis dažniau prašo preparatuose ką nors suskaičiuoti: kiek teigiamų, kiek neigiamų ląstelių. Gydytojas patologas yra visų pirma diagnostas: jis atpažįsta ligą, įvertina jos ypatumus, parašo diagnozę, gretina su klinikos duomenimis. Kai patyrusio patologo paprašo suskaičiuoti 2 tūkstančius ląstelių, jis sėdi pusę valandos ir skaičiuoja, naudoja savo smegenis ne pagal paskirtį, nes skaičiuoti yra kompiuterio darbas. Nuo šio darbo patologą išvaduos kompiuterinė mikroskopinių vaizdų analizė, šiandien daugelis naujų vaistų yra validuojami kartu su jų žymenų skaitmeninės analizės metodais“, – aiškina VPC vadovas.

Skaitmeninė patologija suteikia patologijai inovatyvumo. Kitaip sakant, iš tų pačių mėginių išgaunama naujų žinių – tokių, kokios iki šiol nebuvo pasiekiamos.

„Dabar galime įvertinti tai, ko žmogaus akys arba apskritai negali, arba nesugeba per trumpą laiką objektyviai įvertinti. Galima sakyti, kad patologija tampa analitine disciplina, kurioje mikroskopiniai vaizdai paverčiami skaičiais, o iš jų gaunama vaizduose slypinti kokybiškai nauja informacija. Pernai publikavome straipsnį, kuriame pasiūlėme naują koncepciją – pavadinome ją „Išsamioji imunohistochemija: skaitmeninė, analitinė, integruota“. Tai buvo mūsų mokslinio visuotinės dotacijos projekto apibendrinimas (išsamius rezultatus galite rasti čia: http://www.digitalpathology.mf.vu.lt/). Patologijos vaizdo analitika yra ilgalaikė mūsų darbų kryptis, kuri imunohistochemiją pavers dar galingesniu tyrimo metodu“, – pasakoja prof. dr. A. Laurinavičius.

Dirba kartu su kitų šalių specialistais

„Kartu su prancūzais, labai gerais mūsų partneriais, biologais ir matematikais, sukūrėme šešiakampių gardelių metodologiją, kuri padeda atlikti daug sisteminių matavimų mikroskopiniame vaizde. Tai labai išplečia gaunamų duomenų rinkinį ir leidžia įvertinti biožymens raiškos erdvinę įvairovę tiriamajame audinyje. Šią metodologiją validavome Notingemo krūties vėžio pacientų imtyje, rezultatai nustebino – ligos prognozę patikimiau leido nustatyti žymens erdvinė variacija audinyje nei jo bendras raiškos lygmuo. Metodologijos pagrindu kuriame būsimos ekspertinės sistemos prototipą, kurį tikimės artimiausiu metu išbandyti“, – sako prof. dr. A. Laurinavičius.

Skaitmeninės patologijos vaizdai vis plačiau taikomi ir nuotolinei diagnostikai. Šios srities lyderiai  Europoje yra olandai, danai, švedai, jau yra patologijos departamentų, pilnai perėjusių prie skaitmeninių vaizdų. „Aišku, tam reikia nemažų investicijų, bet nauda yra neabejotina. Greta jų minimi ir lietuviai. Mums padeda ir Skandinavijos šalyse dirbantys kolegos lietuviai. Iš 19 mūsų centre dirbančių patologų penki gyvena ir dirba užsienyje. Jie patenkinti mūsų laboratorijos kokybe, džiaugiasi turėdami progą rašyti diagnozes lietuviškai, o mums labai praverčia jų kompetencija. Pasitaiko ir taip, kad krūties biopsiją, gautą iš Latvijos, anglų kalba įvertina mūsų patologas, gyvenantis Danijoje. Arba, inksto biopsiją, gautą iš Kirgizijos, peržiūri patologas, besistažuojantis Anglijoje. Kitas pavyzdys, dermatologinių ligų patologijos tyrimus atlieka didelę patirtį šioje srityje turintis dr. Raimundas Meškauskas, kitą tokį specialistą Lietuvoje dar reiktų užsiauginti“, – sako centro vadovas.

Skaitmenizacija padeda efektyviai organizuoti darbą Valstybiniame patologijos centre. Čia taikoma patologų kompetencijų matrica, nuolat įvertinanti jų darbo krūvius, pagal juos tolygiau paskirstanti darbus. Galimybė dirbti nuotoliniu būdu leidžia į pagalbą pasitelkti išvykusius ar net atostogaujančius specialistus. Visos šios priemonės padeda pagreitinti tyrimus, pasitarti dėl diagnozės su kolegomis internetu patogiausiu kiekvienam specialistui metu.

„Gyvenimo tempas yra labai išaugęs, ir tokios sistemos suteikia daugiau saugumo tiek medikams, tiek ir ligoniams“, – pastebi prof. dr. A. Laurinavičius.