DUK apie patologijos tyrimus
Dažniausiai užduodami klausimai apie patologijos tyrimus:
Kas yra biopsija, kaip ji atliekama?
Daugelis ligų (augliai, uždegiminės, infekcinės ligos) diagnozuojamos tiriant mikroskopinius ligonio audinių ar ląstelių pakitimus. Ši procedūra vadinama „biopsija“ (graikiškas žodis reiškia „gyvojo apžiūrą“). Rentgenologinis, ultragarsinis ir kiti klinikiniai tyrimai parodo, kad vidaus organas yra padidėjęs, pakitusi jo struktūra, o biopsija padeda nustatyti šių pakitimų priežastis, leidžia įvertinti mikroskopinius audinių ar organų pakitimus.
Biopsijai atlikti dažniausiai nereikalingas net vietinis nuskausminimas. Specialių biopsinių adatų pagalba audinių ar ląstelių mėginiai gali būti paimti iš praktiškai visų žmogaus organų. Paimtas mėginys (bioptatas) siunčiamas į laboratoriją, kur paruošiami labai ploni jų pjūviai, dedami ant stikliukų ir nudažomi specialiais dažais. Tuomet patologas gali pamatyti mikroskopinius organų struktūros pakitimus. Tyrimas parodo, ar audiniai normalūs, ar tai gerybinio naviko audiniai, ar piktybinis navikas (vėžys). Nustatomas vėžio tipas, daugelis kitų požymių, kurie leidžia numatyti tolesnę ligos eigą ir parinkti ligoniui tinkamiausią gydymą.
Patologijos laboratorijose tiriama visi chirurginių operacijų metu pašalinti pacientų audiniai ar organai (operacinė medžiaga). Gydytojas patologas vertina, ar pilnai pašalinti pažeisti audiniai, ar nereikia papildomo gydymo. Patologijos laboratorijose atliekami ir taip vadinami intraoperaciniai tyrimai, kuomet patologijos diagnozė nustatoma chirurginės operacijos metu ir lemia tolesnę operacijos eigą.
Patologijos centre audinių pjūviai dažomi histocheminiais metodais. Sudėtingiems atvejams diagnozuoti neretai naudojami imunohistocheminiai vėžio ir kitų ląstelių žymenų tyrimai. Šie metodai leidžia aptikti net pavienes vėžio ląsteles audiniuose ir organuose, tiksliai nustatyti vėžio rūšį ir numatyti jo eigą. Esant reikalui gali būti taikomi imunofluorescenciniai tyrimo metodai, poliarizacinė ar elektroninė mikroskopija. Iš biopsijos medžiagos galima atlikti ir molekulinius patologijos tyrimus, kurių rezultatai leidžia prognozuoti ligos eigą, parinkti individualų, tinkamiausią ligoniui gydymą.
Kiek užtrunka biopsinis tyrimas?
Biopsinis tyrimas trunka nuo 6 valandų iki keliolikos dienų, tai priklauso nuo ligos sudėtingumo ir naudojamų tyrimo metodų.
Kas yra molekuliniai patologijos tyrimai, kada jie reikalingi?
Molekulinės patologijos metodai, reikalingi ne tik šiuolaikinei diagnozei nustatyti, bet ir individualizuotam gydymui parinkti. Naviko molekulinė analizė padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, kurie ir nulemia skirtingus ligos progresavimo mechanizmus, o tuo pačiu – ir skirtingą ligos eigą bei gydymą.
Molekulinis tyrimas vertingas ir profilaktikai, ypač kalbant apie gimdos kaklelio vėžį. ŽPV tyrimas nustato, kas sukelia ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius – žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ar kitos priežastys. Šio tyrimo rezultatai leidžia nuspręsti, ką toliau daryti: atlikti kitus tyrimus, pradėti gydymą ar pakviesti moterį profilaktiškai pasitikrinti vėliau.
Molekulinis tyrimas vertingas ir profilaktikai, ypač kalbant apie gimdos kaklelio vėžį. ŽPV tyrimas nustato, kas sukelia ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius – žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ar kitos priežastys. Šio tyrimo rezultatai leidžia nuspręsti, ką toliau daryti: atlikti kitus tyrimus, pradėti gydymą ar pakviesti moterį profilaktiškai pasitikrinti vėliau.
Kas yra citopatologijos tyrimas, kaip jis atliekamas?
Citologinis tyrimas - tai ląstelių tyrimas mikroskopu. Tai mažai invazyvus, neskausmingas ir greitas diagnostikos būdas. Mėginiai citologiniam tyrimui gali būti paimami nuo visų organų paviršiaus (nuogramdos, tepinėliai), iš vidaus organų gaunami „plonos adatos aspiracijos“ būdu, taip pat citologiškai tiriami organizmo ertmėse susikaupę skysčiai. Gydantis gydytojas paciento audinio ląsteles paskleidžia ant stikliuko, užfiksuoja ir siunčia į laboratoriją. Čia ląstelės nudažomos, jų struktūrą įvertina citopatologijos technologas ar gydytojas patologas.
Tiek gimdos kaklelio tepinėliai, tiek ėminiai diagnostiniams neginekologinės citopatologijos tyrimams (skydliaukės, šlapimo pūslės, serozinių ertmių, solidinių organų aspiratai) gali būti imami ir į skystąją terpę. Pagrindiniai šio plonasluoksnės skystos citologijos metodo privalumai:
• Mažiau neinformatyvių tyrimų (eliminuojamos kraujo ląstelės, pašalinami eritrocitai, neužgožiamas regėjimo laukas, koncentruojamos ir tiriamos net pavienės citologinio ėminio ląstelės);
• Likusi tiriamoji medžiaga archyvuojama ir, esant poreikiui, gali būti naudojama tolimesniems tikslinantiems genetiniams ar imunohistocheminiams tyrimams.
• Mažiau neinformatyvių tyrimų (eliminuojamos kraujo ląstelės, pašalinami eritrocitai, neužgožiamas regėjimo laukas, koncentruojamos ir tiriamos net pavienės citologinio ėminio ląstelės);
• Likusi tiriamoji medžiaga archyvuojama ir, esant poreikiui, gali būti naudojama tolimesniems tikslinantiems genetiniams ar imunohistocheminiams tyrimams.
Citopatologinis tyrimas atliekamas vidutiniškai per 2-3 dienas.
Ką reiškia profilaktinis PAP testas?
Šio tyrimo tikslas - anksti nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio ląstelių pokyčius. Gimdos kaklelio vėžiui, skirtingai nei daugeliui kitų, galima laiku užkirsti kelią - moterys, kurioms nustatomi ikivėžiniai pakitimai yra gydomos ir nesuserga gimdos kaklelio vėžiu. PAP tyrimas rekomenduojamas 25-60 metų moterims ir kartą per trejus metus atliekamas nemokamai pagal Lietuvoje vykdomą Valstybės finansuojamą navikų ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą. Plačiau apie gimdos kaklelio tyrimus skaitykite DUK apie gimdos kaklelio tyrimus.
Kas yra autopsija?
Patologinės anatomijos autopsija – tai pomirtinis mirusio ligonio kūno tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti ligos pobūdį, išplitimą, komplikacijas, dar nepasireiškusias kitas (vadinamas gretutines) ligas bei tiesioginę ligonio mirties priežastį. Šių tyrimų dėka sukauptos žinios leidžia įvertinti diagnostikos ir gydymo kokybę bei padeda gydant kitus ligonius. Autopsijų kasmet ženkliai mažėja. Per 30 metų Centre atliekamų pomirtinių patologijos tyrimų skaičius sumažėjo nuo 1255 tyrimų 1984 m. iki 100 tyrimų 2014 m.
Autopsiją (skrodimą) atliekantis gydytojas patologas išanalizuoja ligos istoriją ir su gydžiusiais gydytojais aptaria klinikinius ligos požymius bei diagnostines problemas. Dvi – keturias valandas trunkančio skrodimo metu tiriami išoriniai ir vidiniai ligos požymiai, paimami organų pavyzdžiai mikroskopiniam ištyrimui. Galimos ir kitos diagnostinės procedūros – bakteriologiniai, biocheminiai tyrimai ir kt. Baigęs skrodimą, patologas išrašo medicininį mirties liudijimą.
Po detalaus mikroskopinio audinių ir organų ištyrimo, formuluojamos galutinės autopsijos išvados (diagnozė ir epikrizė). Tai trunka maždaug 30 dienų. Sudėtingais atvejais, kai reikalingi papildomi tyrimai ir konsultacijos, šis procesas gali trukti iki trijų mėnesių. Išvados pateikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje mirė pacientas. Galutines autopsijos išvadas galima sužinoti iš gydžiusio gydytojo ar kitų įgaliotų ligoninės atstovų. Atmintinė medicinos personalui ir mirusio ligonio artimiesiems.
Autopsiją (skrodimą) atliekantis gydytojas patologas išanalizuoja ligos istoriją ir su gydžiusiais gydytojais aptaria klinikinius ligos požymius bei diagnostines problemas. Dvi – keturias valandas trunkančio skrodimo metu tiriami išoriniai ir vidiniai ligos požymiai, paimami organų pavyzdžiai mikroskopiniam ištyrimui. Galimos ir kitos diagnostinės procedūros – bakteriologiniai, biocheminiai tyrimai ir kt. Baigęs skrodimą, patologas išrašo medicininį mirties liudijimą.
Po detalaus mikroskopinio audinių ir organų ištyrimo, formuluojamos galutinės autopsijos išvados (diagnozė ir epikrizė). Tai trunka maždaug 30 dienų. Sudėtingais atvejais, kai reikalingi papildomi tyrimai ir konsultacijos, šis procesas gali trukti iki trijų mėnesių. Išvados pateikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje mirė pacientas. Galutines autopsijos išvadas galima sužinoti iš gydžiusio gydytojo ar kitų įgaliotų ligoninės atstovų. Atmintinė medicinos personalui ir mirusio ligonio artimiesiems.
Kaip galima sužinoti savo patologijos tyrimo atsakymą?
Turite kreiptis į Jus gydantį gydytoją. Patologijos tyrimo atsakymas siunčiamas tyrimą užsakiusiam gydytojui, kuris ir supažindina pacientą su diagnoze. Informacijos apie patologijos tyrimų rezultatus pacientams Centras neteikia.
Ar galiu gauti savo tiriamuosius mėginius papildomiems tyrimams ar konsultavimuisi kitoje laboratorijoje?
Taip, savo tiriamuosius mėginius galima gauti atvykus į Valstybinį patologijos centrą, adresu P. Baublio g. 5, Vilnius. Su savimi reikia turėti asmens tapatybės dokumentą ir užpildyti prašymo formą.
Kilus klausimams, prašome kreiptis telefonu 852477350 ar el. paštu tyrimai@vpc.lt.
Kilus klausimams, prašome kreiptis telefonu 852477350 ar el. paštu tyrimai@vpc.lt.