Valstybinis patologijos centras padėkojo savo klientams už kokybiškus citologinius tepinėlius
2010 09 21
Daugelio šalių patirtis parodė, kad sistemingai atliekami citologiniai profilaktiniai gimdos kaklelio tyrimai yra efektyvus gimdos kaklelio vėžio kontrolės būdas. Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą (Programa) 25-60 metų moterims kartą per 3 metus nemokamai atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Įgyvendinant programą siekiama nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir diagnozuoti ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio piktybinį naviką. Paprastas, neskausmingas profilaktinis gimdos kaklelio citologinis tyrimas teikia galimybę "aptikti" ligos pradžią ir jos išvengti. Labai svarbu tyrimą kartoti bent kas 3 metus.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis 2004-2009 metais Lietuvoje buvo patikrinta 624 tūkstančiai moterų, nustatyta 7220 ikivėžinių pakitimų ir 300 atvejų su piktybinių navikų požymiais. Šių metų liepos mėnesį prasidėjo trečias Programos vykdymo etapas, moterys, patenkančios į nustatytą amžiaus grupę, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą dėl nemokamo onkocitologinio tyrimo atlikimo.
Valstybinis patologijos centas (Centras) turi ilgametę patirtį atliekant profilaktinius citologinius tyrimus, kitaip vadinamus Papanicolaou (PAP) testais. Šis atrankinių tyrimų metodas Centre pradėtas naudoti dar 2000 metais. Gimdos kaklelio citologiniai tyrimai viena sparčiausiai augančių Centro veiklos sričių: 2000 m. jų atlikta 6 tūkst., o 2009 m. - dešimt kartų daugiau, t.y. 60 tūkst. Centre dirba didelę patirtį turintys specialistai, atliekantys pirminį tyrimo vertinimą. Vienas darbuotojas per metus vidutiniškai mikroskopu peržiūri apie 10 tūkst. preparatų, siekdamas aptikti net mažiausią netipinę ląstelę.
Kokybiškai gimdos kaklelio vėžio diagnostikai nepakanka vien įgudusios citologo akies, PAP tyrimo kokybė glaudžiai susijusi su preanalitine testo faze – tinkamu mėginio paėmimu, citologinio tepinėlio paruošimu, savalaikiu ir tinkamu fiksavimu bei transportavimu. Statistika rodo, kad Centre gaunamų netinkamų citologinių gimdos kaklelio tepinėlių procentas pastaraisiais metais svyravo nuo 3,2 iki 7,4. Dažniausiai tepinėlis netinka vertinimui dėl nepakankamo egzocervikalinės srities plokščio epitelio ląstelių kiekio. Tačiau atskirų įstaigų ar specialistų paimtų netinkamų tirti tepinėlių skaičius gali svyruoti nuo 0,3 proc. net iki 20 proc. Aišku, netinkamas tyrimui tepinėlis nėra rimta medicininė problema, tačiau tuoment tyrimą reikia kartoti, o tai sukelia papildomus kaštus ir nepatogumus pacientui.
“Mūsų duomenys rodo, kad šis rodiklis priklauso nuo specialistų, imančių tepinėlius, patirties. Yra neigiamas koreliacinis ryšys tarp atliktų tyrimų skaičiaus ir netinkamų tepinėlių procento, kitaip tariant, kuo daugiau specialistas ima tepinėlių, tuo mažesnis netinkamų tyrimui tepinėlių procentas. Tinkamai paimtas, paruoštas ir užfiksuotas tepinėlis yra viena iš pagrindinių tikslios diagnozės sąlygų. Todėl nusprendėme pasveikinti kokybiškiausiai tepinėlius imančius specialistus ir įstaigas, kurioms atliekame šiuos tyrimus.” – sako Citopatologinių tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Petroška.
Centro duomenimis, pirmame šių metų pusmetyje kokybiškiausiai tepinėlius ruošė gydytojos Olga Bogdanovienė (Vilniaus Centro poliklinika), Vida Valasenkienė (Molėtų rajono PSPC), Vaidilutė Konciutė (UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Klaipėda), Milda Strakšienė (Šilutės PSPC). Jų paimti netinkami tyrimui tepinėliai sudarė mažiau nei 1 procentą. Vertinant aptarnaujamų įstaigų statistiką, pirmavo Širvintų PSPC, Kuncų ambulatorinės klinika, Molėtų PSPC ir Trakų PSPC. Šiose įstaigose paimtų tepinėlių dalis nesiekė dviejų procentų.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis 2004-2009 metais Lietuvoje buvo patikrinta 624 tūkstančiai moterų, nustatyta 7220 ikivėžinių pakitimų ir 300 atvejų su piktybinių navikų požymiais. Šių metų liepos mėnesį prasidėjo trečias Programos vykdymo etapas, moterys, patenkančios į nustatytą amžiaus grupę, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą dėl nemokamo onkocitologinio tyrimo atlikimo.
Valstybinis patologijos centas (Centras) turi ilgametę patirtį atliekant profilaktinius citologinius tyrimus, kitaip vadinamus Papanicolaou (PAP) testais. Šis atrankinių tyrimų metodas Centre pradėtas naudoti dar 2000 metais. Gimdos kaklelio citologiniai tyrimai viena sparčiausiai augančių Centro veiklos sričių: 2000 m. jų atlikta 6 tūkst., o 2009 m. - dešimt kartų daugiau, t.y. 60 tūkst. Centre dirba didelę patirtį turintys specialistai, atliekantys pirminį tyrimo vertinimą. Vienas darbuotojas per metus vidutiniškai mikroskopu peržiūri apie 10 tūkst. preparatų, siekdamas aptikti net mažiausią netipinę ląstelę.
Kokybiškai gimdos kaklelio vėžio diagnostikai nepakanka vien įgudusios citologo akies, PAP tyrimo kokybė glaudžiai susijusi su preanalitine testo faze – tinkamu mėginio paėmimu, citologinio tepinėlio paruošimu, savalaikiu ir tinkamu fiksavimu bei transportavimu. Statistika rodo, kad Centre gaunamų netinkamų citologinių gimdos kaklelio tepinėlių procentas pastaraisiais metais svyravo nuo 3,2 iki 7,4. Dažniausiai tepinėlis netinka vertinimui dėl nepakankamo egzocervikalinės srities plokščio epitelio ląstelių kiekio. Tačiau atskirų įstaigų ar specialistų paimtų netinkamų tirti tepinėlių skaičius gali svyruoti nuo 0,3 proc. net iki 20 proc. Aišku, netinkamas tyrimui tepinėlis nėra rimta medicininė problema, tačiau tuoment tyrimą reikia kartoti, o tai sukelia papildomus kaštus ir nepatogumus pacientui.
“Mūsų duomenys rodo, kad šis rodiklis priklauso nuo specialistų, imančių tepinėlius, patirties. Yra neigiamas koreliacinis ryšys tarp atliktų tyrimų skaičiaus ir netinkamų tepinėlių procento, kitaip tariant, kuo daugiau specialistas ima tepinėlių, tuo mažesnis netinkamų tyrimui tepinėlių procentas. Tinkamai paimtas, paruoštas ir užfiksuotas tepinėlis yra viena iš pagrindinių tikslios diagnozės sąlygų. Todėl nusprendėme pasveikinti kokybiškiausiai tepinėlius imančius specialistus ir įstaigas, kurioms atliekame šiuos tyrimus.” – sako Citopatologinių tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Petroška.
Centro duomenimis, pirmame šių metų pusmetyje kokybiškiausiai tepinėlius ruošė gydytojos Olga Bogdanovienė (Vilniaus Centro poliklinika), Vida Valasenkienė (Molėtų rajono PSPC), Vaidilutė Konciutė (UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Klaipėda), Milda Strakšienė (Šilutės PSPC). Jų paimti netinkami tyrimui tepinėliai sudarė mažiau nei 1 procentą. Vertinant aptarnaujamų įstaigų statistiką, pirmavo Širvintų PSPC, Kuncų ambulatorinės klinika, Molėtų PSPC ir Trakų PSPC. Šiose įstaigose paimtų tepinėlių dalis nesiekė dviejų procentų.
„Labai simboliška, kad Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centras yra absoliutus lyderis tepinėlių kokybės požiūriu. Dar 2002-2004 metais su šia įstaiga, Vilniaus universiteto onkologijos institutu ir labdaros ir paramos fondu “Mes drauge” Širvintų rajone vykdėme bendrą atrankinės moterų patikros dėl gimdos kaklelio patologijos projektą. Įgyta patirtis nenuėjo veltui. Šis projektas buvo tarsi įžanga į šiuo metu vykdomą Valstybės finansuojamą vėžio profilaktikos programą, išbandėme net kelis kvietimų ir patikros organizavimo modelius. Net parapijos buvo įsitraukusios į šią veiklą...“- dalijosi prisiminimais Valstybinio patologijos centro direktorius prof. Arvydas Laurinavičius.
Padėkos ženklan, Centras išsiuntė originalias įrėmintas kokybiškų tepinėlių nuotraukas ir palinkėjimus toliau pildyti šią kolekciją.
Padėkos ženklan, Centras išsiuntė originalias įrėmintas kokybiškų tepinėlių nuotraukas ir palinkėjimus toliau pildyti šią kolekciją.