Projekto rezultatai – tikslesnė diagnozė ir efektyvesnis gydymas

2010 08 27
iAHVAQQO0-adc003fee67b30a6630e9b2a51ed77f2.jpg

Baigiasi dvejus metus trukęs projektas „Valstybinio patologijos centro kompetencijos stiprinimas vėžinių susirgimų ankstyvosios diagnostikos srityje“. Projekto dėka VšĮ Valstybinis patologijos centras įsigijo naujos įrangos bei įdiegė naujus tyrimo metodus, darbuotojai pagilino savo žinias. Viso to rezultatas – tikslesni patologijos tyrimai, leidžiantys gydytojui parinkti efektyviausią ir individualizuotą gydymo būdą.

„Vėžiniai susirgimai kasmet Lietuvoje nusineša šimtus gyvybių. Dažnai šios ligos diagnozuojamos per vėlai, kai medikai jau mažai kuo gali ligoniui padėti. Jau kelerius metus Lietuvoje vykdomos valstybinės vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos programos suteikia optimizmo – nustatoma daugiau ankstyvų vėžio stadijų bei ikivėžinių būklių, kurias galima efektyviai išgydyti. Taip pat tai naujas iššūkis patologams, siekiantiems ne tik tiksliai diagnozuoti šias ligas, bet ir nustatyti molekulinius bei kitus ligos požymius, būtinus gydymui parinkti. Jei prieš 10-20 metų užteko pasakyti, kad tai vėžys, kiek jis agresyvus ir kiek išplitęs, tai dabar patologai turi preciziškai nustatyti ankstyvas vėžio formas ir padėti numatyti jų elgseną bei jautrumą vaistams. Vaizdžiai kalbant, patologai tiria vis mažesnius, netgi mikroskopinius auglius ir turi pateikti vis daugiau gydymui svarbios informacijos. Tokia mūsų specialybės tendencija – tampame ne tik diagnostine, bet ir teranostine tarnyba“, – teigė projekto vadovas, Valstybinio patologijos centro direktorius prof. Arvydas Laurinavičius.

Projektas visų pirma skirtas  gimdos kaklelio, krūties ir kolorektalinio vėžio diagnostikai gerinti – tai sritys, kuriose vyksta valstybinės vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos programos. Pagrindiniai projekto uždaviniai: naujų diagnostikos metodų įdiegimas bei modernios įrangos įsigijimas, Centro darbuotojų mokymai (stažuotės, seminarai, konferencijos).

Įgyvendinant projektą Centre įdiegti nauji tyrimo metodai. Pirmą kartą Lietuvoje pradėta taikyti audinių mikrogardelių technologija, leidžianti standartizuoti imunohistocheminius bei molekulinius metodus, pigiau ir efektyviau atlikti tyrimų kokybės kontrolę. Realaus laiko polimerazės grandinės reakcijos bei fluorescencinės in situ hibridizacijos metodai leidžia tirti žmogaus papilomos virusus, KRAS geno mutacijas, Her2 geno amplifikaciją ir kitus molekulinius vėžio žymenis. Nors šie metodai palyginti brangūs, jų taikymas ne tik garantuoja efektyvesnį gydymą, bet ir leidžia sutaupyti gydymui, medicininei ir socialinei reabilitacijai išleidžiamų lėšų. Diegiant naujas technologijas buvo atlikta daugiau kaip 400 tyrimų, kuriems naudoti reagentai, įsigyti iš projekto lėšų. 

Dar viena projekto naujovė – Valstybiniame patologijos centre sukurta infrastruktūra mėginiams ultra-žemoje temperatūroje saugoti. Tai padeda išsaugoti kokybišką biologinę informaciją, reikalingą ir diagnostikai, ir šiuolaikiniams biomedicinos mokslo tyrimams.

Per projekto metus buvo surengtos keturios tarptautinės konferencijos: „Ankstyva kolorektalinio vėžio patologijos diagnostika“, „Gimdos kaklelio vėžio prevencija ir ikivėžinių gimdos kaklelio būklių diagnostika“, „Ankstyvo krūties vėžio patologija, diagnozė ir gydymas“, „Molekulinė patologija diagnozei ir gydymui“. Jose patirtimi dalijosi Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai bei praktikai.

Įgyvendinant projektą Valstybiniame patologijos centre įdiegta inovatyvi interneto konferencijų technologija. Patologai ir klinicistai galės bendrauti matydami savo pašnekovus, kartu aptarti tiriamųjų atvejų mikroskopinius vaizdus ir pan. Nuotolinės konsultacijos arba telemedicina ir telepatologija – svarbi šiuolaikinės medicinos sritis. Neužtenka vien atlikti testus, kad ir pačius tobuliausius. Gerai žinoma, kad įvairių specialybių gydytojų bendravimas, aptariant konkretaus ligonio gydymą, patirties perdavimas yra labai svarbūs ir pacientui, ir gydytojams. „Interneto amžiuje atstumai pranyksta, smagu, kad mūsų specialistai galės naudotis naujausiomis telekomunikacijų galimybėmis“, – sakė projekto vadybininkas Justinas Baužys.

Valstybinio patologijos centro specialistai per dvejus projekto įgyvendinimo metus spėjo pasiruošti dirbti su nauja įranga, taikyti naujus tyrimo metodus. Septyniolika Centro darbuotojų stažavosi prestižinėse medicinos įstaigose pas geriausius patologijos specialistus Osle (Norvegija), Helsinkyje (Suomija), Notingeme, Kardife ir Edinburge (Jungtinė Karalystė).

Projektas finansuotas Europos ekonominės erdvės ir  Norvegijos finansinių mechanizmų.