Centro surengtoje konferencijoje - diskusijos apie molekulinę patologiją

Valstybinio patologijos centro surengtoje konferencijoje „Molekulinė patologija diagnozei ir gydymui“ buvo aptartos naujausios molekulinių patologijos tyrimų galimybės ir perspektyvos, pasidalinta Lietuvos ir užsienio patirtimi diegiant ir taikant šį diagnostikos būdą. 

Mokslininkai iš Norvegijos, Olandijos ir Jungtinės Karalystės kartu su Lietuvos specialistais diskutavo apie molekulinių tyrimų reikšmę ligų diagnostikai ir gydymui. Konferencijos metu lektorius iš Oslo Rikshospitalet ligoninės prof. K. Beiske aptarė in situ hibridizacijos metodų taikymo galimybes ir techninius aspektus, polimerazės grandininės reakcijos (PGR) ir kitų molekulinių tyrimų metodų perspektyvas patologijos diagnostikoje. Buvo pristatyti molekulinių tyrimų metodai, naudojami kolorektalinio vėžio prognozei ir specifiniam gydymui numatyti. Gydytojas patologas V. Gasilionis pasidalino Valstybinio patologijos centro patirtimi diegiant K-RAS geno mutacijų nustatymą RL PGR metodu, laboratorijų vedėja A. Laurinavičienė pristatė audinių mikrogardelių taikymo moksliniams tyrimams galimybes.

Konferencijoje nemažai buvo diskutuojama apie audinių banko panaudojimą biomedicininiams tyrimams. ISBER (International Society for Biological and Environmental Repositories) prezidentas, Europos biobanko koordinatorius (TUBAFROST) dr. P.H.J. Riegman pristatė audinių banko Europines ir tarptautines plėtojimo galimybes, dalinosi patirtimi audinių banko mėginių paruošimo, saugojimo, naudojimo klausimais ir bioetiniais aspektais, kokybės kontrolės ir užtikrinimo klausimais. UAB „BITI“ atstovė Lina Tauraitė pristatė sukurtą specializuotą programinę įrangą Valstybiniame patologijos centre diegiamam audinių bankui.

„Konferencija molekulinių tyrimų tema užbaigė renginių, skirtų ankstyvajai vėžio diagnostikai, finansuojamų iš EEE/Norvegijos finansinių mechanizmų, ciklą. Molekuliniai tyrimai yra vienas efektyviausių ir perspektyviausių diagnostikos būdų, leidžiantis ne tik tiksliau nustatyti ligos diagnozę, bet ir parinkti efektyvų gydymą. Iš esmės, su molekuline diagnostika mes įžengiame į naują patologijos specialybės raidos etapą ir pradedame atlikti ne tik diagnostinius, bet teranostnius arba farmakognostinius tyrimus. Sėkmę diegiant ir taikant šiuolaikinius tyrimų metodus dažnai lemia specialistų kompetencija ir įgūdžiai, todėl galimybė pasisemti patirties iš šioje srityje pažengusių užsienio specialistų mums labai vertinga – sakė Valstybinio patologijos centro direktorius prof. dr. Arvydas Laurinavičius.

Konferencija yra Valstybinio patologijos centro vykdomo Europos ekonominės erdvės ir  Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamo projekto „Valstybinio patologijos centro kompetencijos stiprinimas vėžinių susirgimų ankstyvosios diagnostikos srityje“ dalis. Projektas skirtas medicinos specialistų kompetencijai gerinti gimdos kaklelio, krūties ir kolorektalinio vėžio ankstyvos diagnostikos srityje. Vykdant projektą, 2009 metais buvo suorganizuotos dar dvi konferencijos, skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai: „Gimdos kaklelio vėžio prevencija ir ikivėžinių gimdos kaklelio būklių diagnostika“ ir „Ankstyvo krūties vėžio patologija, diagnozė ir gydymas“.