Ateities perspektyvos - bus diagnozuojamas ne vėžys, o galimybė juo susirgti
2009 12 10
Kaip kuo anksčiau diagnozuoti krūties vėžį? Koks būtų efektyviausias jos gydymas? Šie ir kiti klausimai aptarti tarptautinėje konferencijoje - seminare „Ankstyvo krūties vėžio patologija, diagnozė ir gydymas“.
Pasaulyje sergamumas krūties vėžiu siekia 37,4 100 tūkst. gyventojų, mirštamumas – 13,2. Lietuvoje šie skaičiai atitinkamai – 38,5 ir 17,6. Pasaulio šalių statistika rodo – kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė kad, taikant tinkamą gydymą, juo susirgusi moteris pasveiks ar ilgiau gyvens. Tad vienas iš pagrindinių uždavinių, kuriuos turėtų spręsti šios srities medikai, mokslininkai ir sprendimus priimančių institucijų atstovai – kokių priemonių reiktų imtis norint kuo anksčiau diagnozuoti ligą. Apie tai diskutuota tarptautinėje konferencijoje – seminare „Ankstyvo krūties vėžio patologija, diagnozė ir gydymas“. Įžanginį žodį joje tarė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Steinar Gil, pranešimus skaitė mokslininkai bei medikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Norvegijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės.
Daugelyje pranešimų prof. Ian Ellis (Notingemo universitetinė ligoninė), hab. dr. Valerijus Ostapenko ir dr. Rūta Briedienė (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) ir kiti) teigiama, kad didžiausią įtaką mažinant sergamumą turėtų krūties patikros programos tobulinimas ir diagnostikos modernizavimas. Reikia sukurti efektyvią moterų kvietimo profilaktiškai pasitikrinti sistemą.
Pastebėti ligą kuo ankstyvesnėje stadijoje padėtų skaitmeninių mamografų įdiegimas ir kvalifikuotų radiologų paruošimas darbui su jais; storos adatos biopsijų taikymas ikioperacinei diagnozei. Ištyrus įtariamą naviko audinį būtų galima tiksliau planuoti operacijos eigą ir apimtį, individualiai parinkti geriausią gydymo strategiją. Mirštamumą nuo šios ligos mažintų gydymo įstaigų aprūpinimas modernia diagnostine aparatūra bei reikalingomis priemonėmis. Tiksli diagnostika ne tik padėtų parinkti tinkamiausią gydymo metodą, bet ir daugeliu atveju leistų sutaupyti gydymui skiriamas lėšas.
Ne viename pranešime akcentuota, kad sėkmingai krūties vėžio diagnostikai ir gydymui labai svarbus medikų – radiologų, patologų ir chirurgų – komandinis darbas. Radiologai, darydami nuotraukas mamografu, gali tiksliai pasakyti, kiek yra židinukų, kokios jie formos, kuriuose gali būti piktybinių navikų. Patologas patikslina šią informaciją biopsijos rezultatais. O visa tai leidžia chirurgui kvalifikuotai atlikti tausojančią operaciją.
Daugelį sudomino pranešimai (prof. Jorge Reis-Filho (Vėžio tyrimų institutas, Londonas),dr. Alvydas Česas (Klaipėdos universitetinė ligoninė), Sonata Jarmalaitė (Vilniaus universitetas) ir kiti) apie molekulinių tyrimų perspektyvas. Naujausi mokslo tyrimai rodo, kad krūties vėžys yra labai nevienalytė liga, todėl svarbu ne tik jį kuo anksčiau diagnozuoti, bet ir nustatyti jo molekulinės patologijos profilį ir pagal jį parinkti individualizuotos terapijos metodus. Taip siekiama kuo taikliau paveikti navikines ląsteles, tausojant moters organizmą. Nustačius vėžinės ląstelės biologinius ypatumus, galima parinkti efektyvią biologinę terapiją. Dar svarbiau įvertinti, ar žmogus ateityje gali susirgti dar iki naviko susiformavimo. Šiuo požiūriu molekulinius tyrimus atliekantys specialistai daug tikisi iš epigenetinių tyrimų, atskleidžiančių onkogenų funkcinę būklę žmogaus organizme. Epigenetiniai vėžio tyrimai po dešimtmečio gali padaryti perversmą diagnozuojant ir gydant onkologines ligas.
Konferenciją organizavo Valstybinis patologijos centras, vykdydamas projektą „Valstybinio patologijos centro kompetencijos stiprinimas vėžinių susirgimų ankstyvosios diagnostikos srityje”, finansuojamą iš Europos ekonominės erdvės/ Norvegijos finansinių mechanizmų. Konferencija surengta kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu, Lietuvos patologų draugija, Lietuvos senologų draugija, Lietuvos chemoterapeutų draugija.
Pasaulyje sergamumas krūties vėžiu siekia 37,4 100 tūkst. gyventojų, mirštamumas – 13,2. Lietuvoje šie skaičiai atitinkamai – 38,5 ir 17,6. Pasaulio šalių statistika rodo – kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė kad, taikant tinkamą gydymą, juo susirgusi moteris pasveiks ar ilgiau gyvens. Tad vienas iš pagrindinių uždavinių, kuriuos turėtų spręsti šios srities medikai, mokslininkai ir sprendimus priimančių institucijų atstovai – kokių priemonių reiktų imtis norint kuo anksčiau diagnozuoti ligą. Apie tai diskutuota tarptautinėje konferencijoje – seminare „Ankstyvo krūties vėžio patologija, diagnozė ir gydymas“. Įžanginį žodį joje tarė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Steinar Gil, pranešimus skaitė mokslininkai bei medikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Norvegijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės.
Daugelyje pranešimų prof. Ian Ellis (Notingemo universitetinė ligoninė), hab. dr. Valerijus Ostapenko ir dr. Rūta Briedienė (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) ir kiti) teigiama, kad didžiausią įtaką mažinant sergamumą turėtų krūties patikros programos tobulinimas ir diagnostikos modernizavimas. Reikia sukurti efektyvią moterų kvietimo profilaktiškai pasitikrinti sistemą.Pastebėti ligą kuo ankstyvesnėje stadijoje padėtų skaitmeninių mamografų įdiegimas ir kvalifikuotų radiologų paruošimas darbui su jais; storos adatos biopsijų taikymas ikioperacinei diagnozei. Ištyrus įtariamą naviko audinį būtų galima tiksliau planuoti operacijos eigą ir apimtį, individualiai parinkti geriausią gydymo strategiją. Mirštamumą nuo šios ligos mažintų gydymo įstaigų aprūpinimas modernia diagnostine aparatūra bei reikalingomis priemonėmis. Tiksli diagnostika ne tik padėtų parinkti tinkamiausią gydymo metodą, bet ir daugeliu atveju leistų sutaupyti gydymui skiriamas lėšas.
Ne viename pranešime akcentuota, kad sėkmingai krūties vėžio diagnostikai ir gydymui labai svarbus medikų – radiologų, patologų ir chirurgų – komandinis darbas. Radiologai, darydami nuotraukas mamografu, gali tiksliai pasakyti, kiek yra židinukų, kokios jie formos, kuriuose gali būti piktybinių navikų. Patologas patikslina šią informaciją biopsijos rezultatais. O visa tai leidžia chirurgui kvalifikuotai atlikti tausojančią operaciją.
Daugelį sudomino pranešimai (prof. Jorge Reis-Filho (Vėžio tyrimų institutas, Londonas),dr. Alvydas Česas (Klaipėdos universitetinė ligoninė), Sonata Jarmalaitė (Vilniaus universitetas) ir kiti) apie molekulinių tyrimų perspektyvas. Naujausi mokslo tyrimai rodo, kad krūties vėžys yra labai nevienalytė liga, todėl svarbu ne tik jį kuo anksčiau diagnozuoti, bet ir nustatyti jo molekulinės patologijos profilį ir pagal jį parinkti individualizuotos terapijos metodus. Taip siekiama kuo taikliau paveikti navikines ląsteles, tausojant moters organizmą. Nustačius vėžinės ląstelės biologinius ypatumus, galima parinkti efektyvią biologinę terapiją. Dar svarbiau įvertinti, ar žmogus ateityje gali susirgti dar iki naviko susiformavimo. Šiuo požiūriu molekulinius tyrimus atliekantys specialistai daug tikisi iš epigenetinių tyrimų, atskleidžiančių onkogenų funkcinę būklę žmogaus organizme. Epigenetiniai vėžio tyrimai po dešimtmečio gali padaryti perversmą diagnozuojant ir gydant onkologines ligas.Konferenciją organizavo Valstybinis patologijos centras, vykdydamas projektą „Valstybinio patologijos centro kompetencijos stiprinimas vėžinių susirgimų ankstyvosios diagnostikos srityje”, finansuojamą iš Europos ekonominės erdvės/ Norvegijos finansinių mechanizmų. Konferencija surengta kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu, Lietuvos patologų draugija, Lietuvos senologų draugija, Lietuvos chemoterapeutų draugija.