2019 06 07 Vėžio imunoterapija reikalauja plataus spektro strategijos

Paveikslelis.jpg-7848dcbb02cae245bebe9b78e730ce0a.png
Strateginiai kompiuteriniai žaidimai vis dar yra mėgstami jaunimo tarpe. Pagrindinis tokių žaidimų tikslas – turimomis pajėgomis nugalėti priešo pajėgas. Šiuo atveju nulemia ne vien rezervas, svarbiausia pasirinkti strategiją ir sutelkti būrius, kad mūšis būtų laimėtas.
Panašia alegorija gali būti apibūdinami nauji vėžio imunoterapijos metodai: žmogaus imuninė sistema „atgaivinama“, ima naikinti vėžio ląsteles ir taip kovojama su šia liga. Kas atblokuoja tokį imuninį atsaką ir ar visada šis metodas gali būti taikomas, kalbėjomės su Valstybinio patologijos centro, VšĮ VULSK filialo direktoriumi, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) profesoriumi Arvydu Laurinavičiumi.
 

Patologijos mokslas pateikia tiksliausios informacijos apie ligos pažeistus audinius

 

Patologų atliekami moksliniai tyrimai pateikia trejopą informaciją apie paciento būklę ir gydymą. Prof. Arvydo Laurinavičiaus teigimu: ,,Patologija yra vaizdinimo medicina. Pasitelkę mikroskopus ir kitus tyrimų metodus, patologai atlieka pačią tiksliausią įmanomą diagnostiką, nes tiesiogiai tiria ligos pažeistus audinius, o ne kraują ar kitus skysčius. Šalia diagnostikos, mūsų tyrimai pateikia labai svarbią informaciją ligonio gydymui ir individualizuotai terapijai – prognozę, kuri leidžia nustatyti, ar konkreti liga yra toli pažengusi. Informacija, gauta ištyrus paciento audinius, leidžia numatyti, ar padės ligoniui vieni ar kiti vaistai.“
Greita medicinos pažanga ir naujai kuriamos technologijos leidžia pagerinti patologijos tyrimų kokybę ir atveria platesnes mokslinių tyrimų galimybes. Prof. A. Laurinavičiaus mokslinės grupės tyrimai apima mikroskopinį vaizdinimą ir didelių duomenų kiekių apdorojimą. ,,Norint tiksliau pasakyti, kas vyksta sergančio žmogaus audiniuose, reikia pamatuoti daug molekulių, ląstelių ir jas įvertinti audinio mikroaplinkos erdviniame kontekste. Taikydami vaizdo analizę, gauname žmogaus akiai nematomus ligos požymius, kuriuos paverčiame skaičiais ir skaitmeniniais ligos modeliais.“

Mokslinės grupės taikinyje – personalizuoti vėžio tyrimai

Pastaraisiais metais onkologijoje vykstanti revoliucija įgalina naujus vėžio gydymo metodus. Vienas tokių – imunoterapija. Pagrindinis A. Laurinavičiaus mokslinės grupės tyrimų laukas – imuninio atsako vėžio audinyje matavimai. ,,Imunoterapija skiriasi nuo kitų gydymo būdų tuo, kad atakuoja ne pačias vėžio ląsteles, kuriuos yra plastiškos, pasikeičia ir pasidaro atsparios vaistams. Imunoterapija atblokuoja žmogaus organizmo imuninį atsaką ir žmogaus imuninė sistema ima naikinti vėžį. Šie gydymo būdai keleriopai pagerina ligonio išgyvenimo prognozę. Šiandien jau yra sukurta daugiau nei 700 imunoterapijos gydymo metodų, jų efektyvumui numatyti ir vertinti reikalingi informatyvūs tyrimo metodai, bendrai vadinami paciento „imunograma“, – teigė prof. A. Laurinavičius.
A. Laurinavičiaus mokslinių tyrimų grupė vėžio audiniuose siekia pamatuoti imuninį atsaką, daugiausiai dėmesio skirdami vėžio invaziniam kraštui – vietai, kur vėžio ląstelės skverbiasi į nepažeistus audinius. Tai yra organizmo ir vėžio sąveikos zona: tarp vėžio ląstelių ir nepažeistų ląstelių esančiame jungiamajame audinyje vyksta kova, analizuojant jos „vaizdą“ galima pasakyti, kas laimi ir kas laimės po 5 ar 10 metų. Prof. A.Laurinavičiaus teigimu: ,,Šiuos metodus pradėjome kurti 2017 metais. Po dvejų metų eksperimentų su analizės algoritmais, galiausiai iškristalizavome algoritmų rinkinį, kuris leidžia patikimai prognozuoti ligos baigtį. Naudojame standartinius imunohistocheminius tyrimo metodus, bet paskutiniame žingsnyje, geometrinių ir matematinių formulių pagalba, pasiremdami erdvine logika, nustatome, kur yra naviko ir paciento sąveikos zona. Joje apskaičiuojame limfocitų tankį ir jo erdvinį pasiskirstymą, kuris atspindi, ar jie linkę skverbtis į  vėžio audinį ar sustoja ties jo riba. Šį polinkį mes pamatuojame „imunogradiento“ rodikliais, kurie leidžia prognozuoti ligos eigą geriau nei daugelis dabartinių parametrų. Tad pilnai automatizuotai, be žmogaus dalyvavimo, mes galime pasakyti kokią tikimybę išgyventi turi pacientas, o sergant krūties vėžiu galime pasakyti ir ilgalaikę prognozę.  Jau įsitikinome, kad šis metodas veikia kelioms vėžio rūšims.“
 

Naujiems išradimams sukurti reikalinga įvairiapusė tyrėjų komanda

 

Prof. A. Laurinavičius pabrėžė, kad projekte dalyvauja skirtingų mokslinių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio. ,,Svarbu turėti komandą, kuri mokslo klausimus supranta įvairiais aspektais ir randa net tik bendrą kalbą, bet ir naujus sprendimus. Banali tiesa, kad šios dienos moksle negali kažką naujo sukurti vienas. Komandos branduolį sudaro VU dirbantys tyrėjai ir doktorantai, tačiau iš esmės ji yra ir tarptautinė, dalis tyrėjų yra iš Danijos, Prancūzijos, JAV. Tai gydytojai patologai, biologai, genetikai, informatikai, signalų inžinierius. Su Kalifornijos Davis universitetu, Jūrų biologijos laboratorija, biofizikos prof. V. Barzda iš Kanados, plėtojame naujas mikroskopinio vaizdinimo, vaizdų apdorojimo, dirbtinio intelekto technologijas akimi nematomai informacijai išgauti“, – teigė profesorius.
Prof. A. Laurinavičius pabrėžė tarpdiscipliniškumo svarbą: ,,Šie išradimai gimsta skirtingų mokslininkų kompetencijų dėka. Iš esmės dirbame medicinos informatikos bei fizikos srityje, tačiau kartais nustembi, kaip tie patys matematikos principai  tinka ne tik patobiologijos tyrimams, bet paaiškina ir kristalų savybes, gyvūnų rūšių evoliucijos ir net socialinius dėsningumus.“
 

Technologijos patekimas į rinką ne mažiau svarbus nei mokslinės publikacijos

 

Prof. A. Laurinavičiaus teigimu nepaisant to, kad didžiąją laiko dalį mokslininkai skiria moksliniams tyrimams, jų metu gauti rezultatai ir sukurtos technologijos yra naudingos ir verslui. ,,Mūsų metodai ir technologijos gali būti taikomos imuno-onkologijos srityje, norint tiksliai pamatuoti audinių biožymenis, sprendžiant, ar pacientui tikslinga imunoterapija. Tokie metodai naudingi farmacijos įmonėms, kurios kurdamos vaistus turi apsibrėžti ir jų efektyvumo kriterijus bei žymenis.“
Mokslininkas taip pat pabrėžė, kad vien mokslo publikacijų rašymas yra nepakankama priemonė technologijų ir naujų metodų sklaidai. Mokslinių tyrimų pristatymas konferencijose suteikia galimybę verslui ir kitiems mokslininkams susipažinti su vykdomais projektais ir jų rezultatais, juos gyvai aptarti, dažnai kyla idėjų naujiems darbams ir partnerystėms. ,,Šiemet jau pristatėme savo darbus konferencijose Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Danijoje, Italijoje, Austrijoje. Planuojame Prancūzijoje, Anglijoje, JAV ir, aišku, Lietuvoje. Kad žmonės suprastų ir susidomėtų tavo darbais, turi jiems pristatyti „gyvai“ konferencijų metu“, – teigė prof. A. Laurinavičius.