Projekto pavadinimas |
|
Projekto įgyvendinimo terminai |
2010.11.22 – 2010.12.31 |
Finansavimas |
22 000 Lt |
Pareiškėjas |
VšĮ Valstybinis patologijos centras |
Partneriai |
VU, VU OI, VULSK, LSMU, LSMUL KK, Erasmus MC Universitair Medisch Centrum Roterdam |
Įgyvendinantis personalas |
Prof.dr. Arvydas Laurinavičius, genetikė Gedmantė Radžiuvienė, medicinos biologė Aida Laurinavičienė, gydytojas patologas – Donatas Petroška |
Daugiau informacijos teirautis |
Projektų vadybininkas Justinas Baužys, Justinas.Bauzys@vpc.lt, mob. tel. 8 656 12874. |
Rezultatai: |
Projekto tikslas buvo parengti audinių banko Lietuvoje aprašą. Projekto metu ekspertai parengė dokumentą, kurio pagrindu ateityje bus ruošiama detali Audinių banko studija. Aprašą rengė 9 ekspertai. 1 ekspertas iš Olandijos - Peter Reigman, Tubafrost audinių banko vadovas. Apraše analizuojama Lietuvos ir užsienio patirtis, poreikiai ir galimybės siekiant sukurti Audinių banką Lietuvoje. Pateiktas preliminarus projekto finansinis poreikis, galima struktūra ir socialinis poveikis mokslui ir medicinai. Numatoma kurti tinklinės struktūros audinių banką su bendra integruota į daugelį klinikinės informacijos ir vėžio registrų informacine sistema. Numatyta, kad viena iš tinklo sudedamųjų dalių bus solidinių audinių bankas, kuriamas Valstybiniame patologijos centre. |
Projekto tikslai ir uždaviniai: |
Išsiaiškinus poreikius sukurti tarptautinį pripažinimą turinti žmogaus biologinių išteklių centrą Lietuvoje. |
Projekto aprašymas ir veiklos:
Pastaraisiais dešimtmečiais vykstanti revoliucija molekulinės biologijos ir bioinformatikos srityje šiandien teikia vis daugiau galimybių tiriant bei modeliuojant biologinius išteklius siekiant pagrįstos naudos visai žmonijai. Šiuolaikiniai genetiniai, epigenetiniai, proteominiai ir kiti tyrimo metodai leidžia atskleisti naujus informacijos klodus ir procesų dėsningumus biologinėse sistemose, tačiau jų nauda yra ribota, stokojant kokybiškai paruoštų biologinių mėginių. Ši problema ir prioritetas yra plačiai žinomi ir įvardinti įvairių organizacijų dokumentuose. Remiantis 2006 m. „Europos strategijos forumo mokslo infrastruktūrai plėtoti“ (European Strategy Forum on Research Infrastructures) parengtomis „Europos mokslo infrastruktūros gairėmis“ 10 - 20 metų, biologinių išteklių centrai (BIC) yra svarbi biomedicinos mokslo infrastruktūra, būtina sparčiai žengiant į priekį biotechnologijoms, žmogaus sveikatos tyrimams bei vystantis ir plėtojantis visam biologijos mokslui. JAV Nacionalinis Vėžio institutas kokybiškų mėginių stygių įvardina kaip vieną svarbiausių kliūčių vėžio tyrimuose – „The lack of standardized, high-quality biospecimens has been widely recognized as one of the most significant roadblocks to the progress of cancer research” – NCI Best Practices for Biospecimen Resources, 2007.
Šiuo metu Lietuvoje, biotechnologijos srityje, dirba ne viena aukštos kvalifikacijos mokslininkų grupė, investuojama į modernias tyrimų technologijas, tačiau nėra infrastruktūros, leidžiančios sistemiškai rinkti, užšaldyti, saugoti ir naudoti biologinius resursus. Konkrečių mokslo projektų rėmuose veikiantys „projektiniai“ biobankai, leidžia sukaupti nedidelius prospektyvius mėginių rinkinius bei įgyti jų kaupimo patirtį, tačiau toli gražu negali patenkinti augančio kokybiškų mėginių poreikio tiek Lietuvoje, tiek tarptautinio bendradarbiavimo rėmuose. Taigi inovatyvios medicinos, gyvybės mokslų, žmogaus sveikatos fundamentiniuose ir taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir biofarmacijos produktų vystymo grandinėje šiuo metu Lietuvoje yra esminis trūkis – žmogaus biologinių išteklių efektyvaus, spartaus ir kokybiško ilgalaikio saugojimo integruotos mokslinių tyrimų infrastruktūros nebuvimas.
Šiame dokumente pateikiamas Žmogaus biologinių išteklių centro (HBRC) išplėstinis aprašas. Ši MTI skirta žmogaus biologinių audinių sisteminiam kaupimui išimtinai mokslo reikmėms, sukaupti biologiniai audiniai negali būti naudojami gydymo, transplantacijos ar kitoms tiesioginėms sveikatos priežiūros reikmėms. Aprašomos dvi pagrindinės biobankų rūšys – populiaciniai ir klinikiniai (disease-oriented) biobankai. Populiaciniai biobankai renka sveikų žmonių (savanorių) biologinius mėginius, kurie naudojami epidemiologiniams tyrimams. Klinikiniai biobankai kaupia biologinius audinius (mėginius), kurie lieka po diagnostinių ar gydomųjų procedūrų, iš esmės, tai yra likutinė medžiaga, kuri dabar yra nustatyta tvarka sunaikinama kaip medicininės atliekos. Klinikiniai biobankai kaupia sergančių žmonių mėginius, kurie yra nepakeičiamas biologinės informacijos apie ligą šaltinis ir fundamentinių bei transliacinių mokslo tyrimų objektas. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir tendencijas, biobankus siūloma kurti atviro tinklo principu, kooperuojantis sveikatos priežiūros, mokslo ir studijų institucijomis, nustatant bendrus standartus biologinių išteklių laikymui, numatant skaidrią ir aiškiais principais grįstą prieigą mokslo bendruomenei. Aptariamos teisinės ir organizacinės tokio modelio alternatyvos, aprašyti klinikinių biobankų veiklos ir infrastruktūros integravimo į klinikinius procesus principai, pateikti techniniai ir investicijų aprašai. Nacionalinė šios MTI aprėptis vertintina dviem aspektais: MTI plėtos Vilniaus ir Kauno universitetinės medicinos branduoliai, kuriuose yra didelis sudėtingų pacientų srautas iš visos Lietuvos; iš kitos pusės, sukaupti mėginiai bus prieinami Lietuvos ir tarptautinei mokslo bendruomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad projektiniai ir sisteminiai biobankai yra vienintelis legalus žmogaus biologinių mėginių šaltinis mokslo reikmėms. Dar daugiau, biologinių mėginių kokybei užtikrinti būtina kokybiška biobanko veikla, gerai integruota su klinikiniais procesais.
Atkreiptinas dėmesys į du HBRC sukūrimo aspektus, kurie yra specifiniai šiai MTI ir ypatingai svarbūs, siekiant sėkmingo projekto įgyvendinimo bei reikšmingo socioekonominio efekto. Pirmasis aspektas yra susijęs su būtinybe tinkamai reglamentuoti teisinius ir bioetinius biobankų veiklos reikalavimus, visų pirma, dėl informuoto paciento sutikimo, kad jo mėginiai ateityje gali būti panaudoti mokslo reikmėms. Tiek Lietuvoje, tiek Europoje šiandien nėra vientisos ir vienareikšmiškos teisinės bazės šiuo klausimu. Antrasis aspektas susijęs su būtinybe atsižvelgti į asmens duomenų saugos reikalavimus. Nors mokslo tyrimuose asmens duomenys yra įslaptinami, tyrėjams svarbu gauti duomenis apie ligos klinikinį vaizdą, patologijos, laboratorinių bei kitų tyrimų ir stebėsenos duomenis. Šie duomenys labai padidina biologinių audinių mokslinę vertę. Šiuo požiūriu svarbu suderinti asmens konfidencialumo ir medicininių duomenų prieinamumo reikalavimus bei užtikrinti sklandžią e-sveikatos bei biobanko informacinių sistemų sąveiką. Dokumente pateikiama bioetinių ir teisinių aspektų bei tendencijų analizė, suformuluoti preliminarūs siūlymai.
Apraše pateikiami biobanko investicijų, veiklos kaštų, paslaugų kainų įvertinimai, remiantis kitų šalių patirtimi ir Partnerių pateikta informacija. Investicijų poreikis 20 mln. Lt. Metiniai veiklos kaštai priklausys nuo surenkamų mėginių skaičiaus, jų išlaikymo ir pastovių (netiesioginių) kaštų. Ekonominis MTI modelis daug priklausys nuo teisinių aspektų reglamentavimo ir sėkmingos integracijos su sveikatos priežiūros įstaigų klinikiniais procesais bei sistemomis, tačiau bet kuriuo atveju biobankai yra aukštos pridėtinės vertės veikla, sukurianti prielaidas reikšmingoms inovacijoms ir plėtrai.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |