Valstybinio patologijos centro kompetencijos stiprinimas vėžinių susirgimų ankstyvosios diagnostikos srityje

Projekto pavadinimas  
Projekto įgyvendinimo terminai 2008 m. 04 mėn. – 2010 m. rugsėjo 31 d.
Finansavimas 1471117,23 Lt (5 % savas įnašas)
Pareiškėjas Valstybinis patologijos centras
Partneriai -
Įgyvendinantis personalas Prof.  dr. Arvydas Laurinavičius, genetikė Gedmantė Radžiuvienė, medicinos biologė Aida Laurinavičienė, gydytojai patologai –Donatas Petroška, Jolita Rimienė, dr. Aušrinė Barakauskienė ir kiti.
Išsamesnės informacijos teirautis Projektų vadybininkas Justinas Baužys, Justinas.Bauzys@vpc.lt, mob. tel. 8 656 12874.  
Rezultatai:

2010 m. projektas pilnai įgyvendintas, pasiekti visi numatyti rezultatai:
1. Įdiegti ir ištestuoti trys nauji technologiniai metodai – audinių mikrogardelės, realaus laiko polimerazės grandinės reakcija, FISH analizė. Įsigyta metodikoms reikalinga įranga, parengti medicininiai aprašai, atlikta 400 testinių tyrimų HER2, MYC/IgH CEP8, Bcl2/IgH, MAF/IgH ir kiti;
2. Suformuota minimali reikiama technologinė bazė solidinių audinių ilgalaikiam saugojimui, t. y. suformuotas audinių bankas, susidedantis ir specialios VPC informacinei sistemai sukurtos programinės įrangos, -170 °C dviejų azoto šaldytuvų, kuriuose gali tilpti po 50000 mėginių ir vieno šaldytuvo -80 °C.
3. Suorganizuotos Valstybinio patologijos centro specialistų stažuotės Osle, Nottingheme, Cardife, Edinburge (11 gydytojų, 4 technologai, 2 genetikės, bendra stažuočių trukmė 39 savaitės). Specialistai pateikė rekomendacijas VPC veiklai tobulinti;
4. Suorganizuotos 4 profesinės kvalifikacijos kėlimo konferencijos ir 3 seminarai, kuriuose paskaitas skaitė garsūs specialistai iš JAV, Suomijos, Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos (viso 15 lektorių). Konferencijose ir seminaruose bendrai dalyvavo daugiau nei 850 dalyvių iš įvairių Lietuvos institucijų, daugiausia gydytojai patologai, ginekologai, onkologai, genetikai, įvairūs mokslininkai.
5. Valstybiniame patologijos centre įdiegta moderni audiovizualinė sistema, leidžianti konsultuotis nuotoliniu būdu. Specialistai ne tik gali matyti vienas kitą, bet ir rodyti prezentacijas, analizuoti mėginių vaizdus, perduodamus tiesiai iš mikroskopo. Taip pat įsigytas ir instaliuotas daugiagalvis mikroskopas skirtas konferencinėms diskusijoms.

Projekto tikslai ir uždaviniai:

1. Pagerinti ankstyvąją gimdos kaklelio, krūties ir kolorektalinio vėžio bei ikivėžinių būklių diagnostiką bei sudaryti prielaidas efektyvesniam šių ligų gydymui.
2. Sustiprinti VPC techninius gebėjimus ir darbuotojų profesinę kompeteciją atliekant gimdos kaklelio, krūties ir kolorektalinio vėžio patologijos tyrimus bei teikiant konsultacijas patologijos tarnybos specialistams.

Projekto aprašymas ir veiklos:

Gimdos kaklelio, krūties ir kolorektaliniai vėžiniai susirgimai - Lietuvoje labai aktuali problema. Tiek vyrų, tiek moterų sergamumas tiesiosios žarnos ir gaubtinės žarnos vėžiniais susirgimais didėja ir 2005 metais atitinkamai siekė 22,6-23,6 ir 22,4-18,2 atvejų 100.000 gyventojų. Dar didesni sergamumo krūties ir gimdos kaklelio vėžiu rodikliai. Jie 2005 metais siekė atitinkamai 72,1 ir 27,5 atvejų 100.000 gyventojų. Sergamumas šiomis ligomis lemia didelius mirtingumo nuo vėžinių susirgimų rodiklius. Mirtingumo nuo krūties vėžio rodiklis siekia 33,5 atvejų 100.000 gyventojų, nuo gimdos kaklelio vėžio - 13,6 atvejų 100.000 gyventojų. Mirtingumo nuo tiesiosios ir gaubtinės žarnos vėžio rodikliai tarp vyrų ir moterų skiriasi nedaug ir siekia 12,8 -16,1 atvejų 100.000 gyventojų. Daugiau kaip pusė asmenų, mirusių nuo šių navikinių susirgimų, buvo jaunesni nei 60 metų.

Sergančiųjų vėžiniais susirgimais gydymas, pacientų darbingumo netekimas ir ankstyva mirtis yra didelė socialinė - ekonominė našta ne tik sveikatos priežiūros sektoriui, bet ir visai visuomenei. Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodiklius Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų Europos, ypač Skandinavijos, šalių. Įvairių šalių patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad ikivėžinių susirgimų ir ankstyvų vėžio formų diagnostika sąlygoja mirtingumo mažėjimą, nes leidžia taikyti radikalų, kiekvienam pacientui individualiai parenkamą selektyvų gydymą, kontroliuoti jo efektyvumą ir iki 10 proc. sumažinti šių pacientų gydymui, medicininei ir socialinei reabilitacijai išleidžiamų lėšų.
Siekiant gerinti ankstyvųjų krūties, gimdos kaklelio, kolorektalinių vėžinių susirgimų bei ikivėžinių būklių diagnostiką ir taip sumažinti mirtingumą nuo šių ligų, projekte numatyta sustiprinti Valstybinio patologijos centro (VPC) pajėgumus ir kompetenciją kuo anksčiau diagnozuojant šiuos vėžinius susirgimus ir ikivėžines būkles.

Projekto veiklos:

1. Įrangos įsigijimas: Projekto vykdymo metu planuojama po užsienio ekspertų konsultacijų įsigyti realaus laiko polimerazės grandinės reakcijos (PGR), mikrogardelių (MG), FISH analizės įrenginius bei įrangą ilgalaikiam audinių saugojimui azote.
2. Naujų diagnostikos metodų įdiegimas kasdienėje Centro veikloje. Bus atlikta daugiau kaip 400 analizių ir eksperimentų reagentais, įsigytais iš projekto lėšų.
3. Valstybinio patologijos centro darbuotojų mokymai: bus surengti 4 vienos dienos mokomieji seminarai ir keturios mokslinės mokomosios konferencijos („Ankstyvų krūties vėžio formų patologinė diagnostika ir gydymo efektyvumo kontrolė“, „Gimdos kaklelio vėžio prevencija ir ikivėžinių gimdos kaklelio būklių diagnostika“, „Ankstyva kolorektalinio vėžio patologinė diagnostika“, „Fluorescentinės in situ hibridizacijos, gardelių ir polimerazės grandinės reakcijos metodų taikymas onkologinės patologijos diagnostikoje“).
4. Trumpalaikės mokomosios stažuotės Valstybinio patologijos centro darbuotojams projekto partnerio Oslo universitetinėje ligoninėje ir kituose ekspertų rekomenduotinuose vietose.
5. Telekonsultacijos: Iš projekto lėšų bus įsigyta audiovizualinė įranga, kuri leis kokybiškai konsultuoti ir gauti konsultacijas visoje Lietuvoje ir pasaulyje, dalintis sukaupta patirtimi ir toliau sėkmingai ją kaupti.